Šio fondo sukūrimo ištakos siekia XX a. vidurį. Sunki tuometinių išeivijos lietuvių studentų būklė paskatino sukurti šalpos fondą. Idėja, gimusi dar Vokietijoje, buvo įgyvendinta Amerikoje, kur 1952 m. kovo 23 d. Akademinio skautų sąjūdžio Čikagos skyriaus iniciatyva ir buvo įkurtas Vydūno fondas. Fondas teikia paskolas bei stipendijas studijoms, užsiima leidyba. Pavyzdžiui, Edvardo Gudavičiaus parašytas „Lietuvos istorijos“ I-mas tomas – Fondo iniciatyva pradėtas rašyti bei jo paramos sulaukęs leidinys. Vydūno fondo tikslas, kaip rašė pats Vydūnas, sutikdamas duoti savo vardą, yra skatinti, kad mokslas nesiribotų vien atskirų žinių pasisavinimu, bet ir prisidėtų prie asmenybės tobulinimo.
 

 Akademinio skautų judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1924 metai, kai studentai skautai spalio 16 d. Lietuvos universitete užregistravo Studentų skautų draugiją. Kiek vėliau iš Studentų skautų draugijos susiformavo Studenčių skaučių draugovė (dabar vadinama Akademine skaučių draugove (ASD), o 1930 metais buvo įkurta Studentų skautų korporacija „Vytis“(Korp! Vytis). Prasidėjus Sovietinei okupacijai ir Antrajam pasauliniam karui, veiklą Lietuvoje teko nutraukti. Karui pasibaigus iš Lietuvos pasitraukę organizacijos nariai Vokietijoje atgaivino organizacijos veiklą, o 1947 metais įkūrė Akademinį skautų sąjūdį, kurį, be ASD ir Korp! Vytis, sudarė ir Sendraugių filisterių skautų sąjunga. Organizacijos laukė dar vienas išbandymas – nauja emigracija, kuri prasidėjo 1947 metais ir nutraukė daugelio skyrių veiklą. Tačiau, tuo metu leisto leidinuko „Vytis“ (dabar vadinamo „Mūsų Vytis“) dėka, nutrūkusius ryšius pavyko atkurti ir sėkmingai tęsti organizacijos veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje bei Kanadoje. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę akademinis skautų judėjimas buvo atnaujintas Lietuvoje 1991 metais. Šiuo metu ASD ir Korp ! Vytis turi savo skyrius Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose.

Akademinis skautų judėjimas yra pagrįstas skautiškąją ideologija. Be pagrindinių vertybių, kurios iškeliamos skautų šūkyje „Dievui, Tėvynei ir Artimui“, akcentuojamas dar vienas – savęs tobulinimo. Akademinio skautų judėjimo esmę išreiškia jo šūkis „Ad Meliorem!“, kas reiškia „Vis geryn!“ Organizacijos nariai be įvairių renginių skautams bei visuomenei rūpinasi mokymusi, rengia pašnekesius ir paskaitas, organizuoja Žiemos studijų dienas, Menų dienas, bei kitus renginius.

Pagrindinės fondo pajamos yra visuomeninės aukos, kasmetinių kalėdinių atvirukų platinimas, leidyba.

Per penkiasdešimt veiklos metų fondas yra išdavęs per 200 paskolų lietuviams studentams. Taip pat yra skyręs 49 negrąžinamas stipendijas studijuojantiems lituanistiką Fordham, Niujorko, lituanistikos kursuose Kentp, Ohajo, bei Čikagos ir Vašingtono universitetų lituanistikos katedrose. Fondas taip pat yra parėmęs įvairius kultūrinius darbus ir skyręs literatūrines premijas pradedantiesiems rašytojams. Jis taip pat skiria mokslo premijas aukštosioms mokykloms: Lietuvos muzikos akademijoje – Vincės Jonuškaitės-Zaunienės (geriausiai studentei); Kauno technologijos universitete – prof. Igno Končiaus (fizikos mokslui); Klaipėdos universitete – prof. Stepono Kolupailos (geodezijos, hidraulikos/hidrologijos mokslams); Vilniaus universitete Sofijos Čiurlionienės (lietuvių kalbos ir literatūros mokslams) ir Vytauto Didžiojo universitete Broniaus Kviklio (švietimo mokslui). Piniginėmis aukomis remiama vertingų knygų leidyba. Paskolas ir stipendijas yra gavę lietuviai studentai, studijuojantys 11-oje pasaulio valstybių.

Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universitete yra skelbiamas konkursas Broniaus Kviklio vardo stipendijai laimėti, kur laureatais gali tapti VDU Edukologijos katedros, Švietimo studijų centro ir Profesinio rengimo studijų centro edukologijos krypties magistrantai, gebantys sėkmingai derinanti mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. 2012 m. stipendijos laimėtoja - Edukologijos katedros švietimo vadybos programos I kurso magistrantė Lina Nikitinaitė. Stipendiją taip pat yra gavę Kristina Čekanavičiūtė, Lina Lukoševičienė, Jūratė Šeškevičienė, Dalia Staniulevičienė, Valentina Pranckevičienė, Jonas Okunis, Rita Marcelionytė ir Tautvydas Ginius, Irma Savickaitė, Jolanta Rupšienė, Rasa Kiliotaitienė, Indrė Aušrotienė, Neringa Junčytė, Vaiva Kulikauskaitė ir Asta Lapėnienė, Bernadeta Mališkaitė.