Katedros dėstytojai atlieka mokslo tyrimus andragogikos, mokytojų rengimo, profesinio rengimo, profesinio mokymo ir švietimo vadybos srityse. 2008 m. Edukologijos bendruomenės pasiekimai, atsiskleidžiantys Mokymosi visą gyvenimą tyrimų centro veikloje, buvo įvertinti ŠMM, suteikiant Aukščiausio lygmens tyrimų centro statusą.

Skaityti daugiau (doc)

• Academic network of European disability experts (VT/2007/005)
• American College for Surgery (ATL Program)
• European University Association (EUA) EU LLL program –
• CEDEFOP (Europos profesinio mokymo plėtros centras) –
• Institute for International Cooperation of the German Adult Education Association (IIZ/DVV)
• BBCC (Baltic and Black Sea Circle Consortium in Educational Research) –
• VET TTNet (Vocational Education Teacher Training Net)
• Tarptautinio tyrimų tinklas EUCLID (European Competences: Leadership, Innovation, Development)
• ESREA (European Society for Research on the Education of Adults)
• SRHE (Society for Research in Higher Education)
• CICEA (Association for Children‘s Identity and citizenship education)
• NADMA (Nacionalinės Distancinio Mokymo asociacija)
• Centre for Research and Development in Adult and Lifelong Learning (CRADALL)-
• Life Long Learning Worl Committee
• LietDM (Lietuvos distancinio mokymosi asociacija)
• EUSCEA (European Science Events Association)

2011 m. kovo 18 d. edukologijos katedros doktorantė Milda Žukauskienė apgynė daktaro disertaciją tema „Kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modeliavimas“ (vadovė prof. dr. Laima Sajienė). Disertaciniu darbu Milda Žukauskienė prisidėjo prie klasterio „Mokymosi visą gyvenimą tyrimai“ profesinio rengimo tyrimų srities plėtotės.
Disertacijoje autorė ieško atsakymų į klausimus: kaip besikeičianti visuomenės sveikatos priežiūros samprata, sveikatos mokslų paradigmų virsmas įtakoja kineziterapeutų profesinio rengimo programų turinį? Atliktų tyrimų pagrindu disertantė pristato kineziterapeutų profesinės veiklos kaitą istoriniame kontekste, apibrėžia ir pagrindžia pagrindines kineziterapeutų veiklos sritis, funkcijas ir kineziterapeutams reikalingas kompetencijas, analizuoja kineziterapeutų profesinio rengimo patirtį pasauliniame kontekste. Esminis disertacinio darbo rezultatas – parengti kineziterapeutų veiklos ir kompetencijų sąveikos bei kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modeliai, kurių įgyvendinimas padėtų spręsti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros poreikius tenkinančio kineziterapeutų profesinio rengimo problemas.
Lietuvos valstybės sveikatos politika grindžiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“. Jose akcentuojama ligų ir traumų prevencijos, fizinio aktyvumo skatinimo svarba. Nepaisant to, kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimams Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys. Mildos Žukauskienės disertaciniame darbe kineziterapeutų profesinis rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, empiriniai tyrimai atlikti holistinėje paradigmoje, tai ir sudarė prielaidas autorei moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus ir modeliuoti turinį. Parengti modeliai atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas, o pats disertacinis darbas gali pasitarnauti strateginių Lietuvos kineziterapeutų profesinės veiklos ir profesinio rengimo tobulinimo uždavinių sprendimui.

2011 kovo 4 d. buvo ginama disertacija ELEKTRONINIS MOKYMAS(IS) KAIP SOCIOKULTŪRINĖS SISTEMOS FENOMENAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE. Doktorantė Edita Butrimė (10.00 K. Donelaičio g.52 - 211), su darbu plačiau galima susipažinti VDU bibliotekoje. (inform. pateikė doktoranto vadovas Vaiva Zuzevičiūtė; MVG Klasterio Tarybos pirmininkė)

VDU Edukologijos katedros profesorė dr. Vilma Žydžiūnaitė ir buvusi šios katedros doktorantė, šiuo metu dirbanti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje docente, dr. Akvilė Virbalienė, parengė ir išleido monografiją „Paauglių orumas: mokiniai mokykloje ir asmeninėje aplinkoje“ (2010).
Monografijoje atskleidžiami orumo požymiai, jų raiška paauglių asmeninėje ir mokyklos aplinkoje bei priklausomybė nuo išorinių ir vidinių veiksnių individualiame ir mokyklos lygmenyse formalaus / neformalaus ugdymo/si procesuose. Autorės remiasi nuostata, jog orumo ugdymas nėra formalus ugdymo objektas mokykloje ir neegzistuoja formali žinių bei įgūdžių struktūra, leidžianti konkrečiais metodais ir / ar technikomis išugdyti paauglių orumą.
Monografijoje nėra mokymų, moralizavimo, patarimų. Jos turinys – apie mus pačius ir mūsų atžalas, - jaunus žmones, kurie ieško savo vietos ir dėl to neretai atsiduria nestandartinėse situacijose, kuriose priimami sprendimai būna vedini emocijų. Knygoje išsakytos mintys skatina dažniau susimąstyti apie savo ir kitų orumą įvairiose darbo, gyvenimo ar mokymosi aplinkose.
Monografija nepaliks abejingo nė vieno skaitančiojo, kuriuo gali būti mokytojas ir dėstytojas, mokinys ir studentas, tyrėjas ir mokslininkas, verslininkas ar praktikas, savo atžalomis besirūpinantys tėvai, t. y. bet kurios profesijos ar interesų žmonės, nes orumas yra didelė mūsų kasdienio gyvenimo dalis.